Turbūt daugeliui ne naujiena, kad tradicinė vakarų medicina dažniausiai remiasi simptomų, tačiau ne jų priežasties gydymu. Svarbu suprasti, kad labai dažnai problemą sukelia ne patologija (liga), o tiesiog tam tikrų organizmo sistemų disbalansas ar disfunkcija. Tradicinė medicina diagnozuoja ir gydo ligas, tačiau ne funkcinius sutrikimus, dėl to paprastai gydoma medikamentais ar net operuojant – taip siekiama panaikinti arba kontroliuoti simptomus, o ne stengtis pašalinti esminę simptomų priežastį. Kartais simptomų mažinimas yra būtinas, pavyzdžiui ūmaus skausmo malšinimas siekiant palengvinti paciento būklę bei sumažinti nervų sistemos dirglumą, arba tinimo mažinimas norint sudaryti tinkamas sąlygas traumai gyti. Tačiau tik simptominis gydymas dažnai ne tik neišsprendžia pagrindinės problemos, bet ir gali sukelti antrinius sutrikimus.

Priešingai nei tradicine medicina, moderni medicina ir jos šakos, tokia kaip funkcinė neurologija turi įvairius metodus, gydyti ne simptomus, o pačią problemą. Šių metodų veiksmingumas dažnai yra greitas, o jų pagalba galima efektyviai gydyti platų spektrą funkcinių problemų, susijusiomis su griaučių ir raumenų, virškinimo, endokrinine sistemomis bei emocinėmis disfunkcijomis. Tarp funkcinių problemų dažnai yra ir laikomos nepagydomos ligos: migrena, įvairūs galvos skausmai bei svaigimai, dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD) bei daugelis kitų.

Norint tinkamai gydyti esminę problemą, būtina gerai išmanyti organizmo funkcinius ryšius ir suprasti, kokią įtaką gydydami vieną disfunkciją, darome kitoms organų sistemoms. Kiekviena kūno disfunkcija ne tik sukelia simptomus, tačiau taip perkrauna kitas organizmo sistemas ir sukelia naujas problemas. Kitaip tariant, esant disfunkcijai ar silpnai grandžiai, kitos organų sistemos turi atsiradusį nepakankamumą kompensuoti, taip tik dar didindami esamą perkrovą. Dėl šios priežasties būtina gydyti ne tik pačią problemą, tačiau ir nustatyti priežastis, dėl kurių ši problema išsivystė. Šiam nustatymui yra būtinas nuodugnus ištyrimas. Funkcinė neurologija pasižymi unikaliu ištyrimu, kurio pagalba galima nustatyti, kurios problemos yra pirminės (ir sukelia kitas disfunkcijas), o kurios tik kompensacinės (ir atsirado dėl pirminės problemos). Tik nustačius patologijos atsiradimo priežastis galima parinkti tinkamą gydymą joms išspręsti.