Silpnumas, jėgų trūkumas raumenų ir sąnarių skausmai, sumažėjusi fizinė ištvermė, nestabili eisena, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, sumažėjęs apetitas – dažni simptomai, lydintys po onkologinių operacijų, chemoterapijos ir spindulinio gydymo.

Reabilitacijos po chemoterapijos ir onkologinių operacijų tikslas – atstatyti prarastas organizmo ir judėjimo funkcijas ir grąžinti darbingumą,  gerą savijautą ir gyvenimo kokybę. Priklausomai nuo ligos, operacijos ir atlikto gydymo intensyvumo ir sudėtingumo, paciento būklės, sudaromas individualus reabilitacijos planas.

Chemoterapijos ir onkologinių operacijų padariniai:

Sergant onkologinėmis ligomis dažnai išsivysto osteoporozė (retėja kaulai), raumenų sistemos sutrikimai, nervų sistemos ligos (pvz. periferinės neuropatijos – atsiranda rankų ir kojų dilgčiojimas ir tirpimas), limfoedema (patinimas, kurį sukelia limfmazgių pašalinimas), artritinių, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimas. Pakankamai dažnai, onkologinių susirgimų atvejais, visas dėmesys yra sutelkiamas ties pačia liga, tačiau visiškai užmirštant ir ignoruojant kitas kūno dalis ir organų sistemas. Todėl reabilitacija po onkologinių susirgimų yra skirta ne tik tiesiogiai ligos paveiktų funkcijų atstatymui, bet ir viso kūno būklės gerinimui.

Reabilitacijos ir fizinio aktyvumo nauda sergant ar persirgus onkologinėmis ligomis – mokslu grįsti įrodymai:

Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinio intensyvumo aerobinis krūvis ir/arba jėgos pratimai vėžio gydymo metu arba po jo gali sumažinti nerimą, depresijos simptomus, nuovargį ir pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę2. Taip pat fizinis aktyvumas turi teigiamą įtaką kaulų sveikatai ir miego kokybei2.

Naujausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti ne tik savijautą, tačiau ir padidinti onkologinių ligų gydymo efektyvumą bei sumažinti mirties riziką sergant tam tikrais vėžiniais susirgimais: krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžiu2,3. Fizinis aktyvumas, sergant krūties vėžiu, gali sumažinti mirtingumą nuo gretutinių ligų net iki 42% ir nuo pačio krūties vėžio – iki 40%5. Sergant storosios, žarnos vėžiu mirtingumo rizika nuo gretutinių ligų sumažėja 38%, o nuo vėžio – 30%1. Prostatos vėžio atveju – mirtingumo nuo kitų ligų rizika sumažėja – 33%, o nuo pačio vėžio – 45%1.

Fizinio aktyvumo įtaka vėžio prevencijai:

Fizinis aktyvumas sukelia įvairius fiziologinius poveikius, kurie teigiamai veikia žmogaus organizmą, ir mažina onkologinių susirgimų riziką:

  • Mažina įvairių lytinių hormonų (pavyzdžiui estrogeno) bei augimo faktorių kiekį, kurie yra siejami su vėžio atsiradimu ir progresavimu2;
  • Apsaugo nuo per didelio insulino kiekio kraujyje, kuris siejamas su vėžinių susirgimų atsiradimu ir progresavimu2;
  • Mažina uždegiminius procesus
  • Gerina imuninės sistemos funkciją
  • Keičia tulžies rūgščių apytaką ir sumažina jų pateikimą į virškinimo traktą, taip sumažinant žarnyno vėžio riziką12,13
  • Greitina maisto keliavimą virškinimo traktu, taip sumažinant kancerogenų išsiskyrimą žarnyne;
  • Mažina nutukimą, kuris ženkliai padidina įvairių vėžinių susirgimų riziką.

Šiai dienai yra sukaupta daug mokslinių įrodymų, kurie pagrindžia didelę fizinio aktyvumo įtaką mažinant vėžinių susirgimų riziką.  Fizinis aktyvumas mažina daugelio onkologinių susirgimų riziką, tarp kurių: Šlapimo pūslės vėžio rizika fiziškai aktyviems žmonėms sumažėja 13-15%6,7; krūties vėžio – 12-21%8; storosios žarnos – 19%9, gimdos – 20%10, stemplės – 21%14, inkstų – 12-23%7, skrandžio – 19%11.

  1. Patel AV, Friedenreich CM, Moore SC, et al. American College of Sports Medicine Roundtable Report on physical activity, sedentary behavior, and cancer prevention and control. Medicine and Science in Sports and Exercise 2019; 51(11):2391-2402.
  2. Winzer BM, Whiteman DC, Reeves MM, Paratz JD. Physical activity and cancer prevention: a systematic review of clinical trials. Cancer Causes and Control 2011; 22(6):811-826.
  3. Campbell KL, Winters-Stone KM, Wiskemann J, et al. Exercise guidelines for cancer survivors: Consensus statement from International Multidisciplinary Roundtable. Medicine and Science in Sports and Exercise 2019; 51(11):2375-2390.
  4. Schmitz KH, Campbell AM, Stuiver MM, et al. Exercise is medicine in oncology: Engaging clinicians to help patients move through cancer. CA: A Cancer Journal for Clinicians 2019; 69(6):468-484.
  5. Spei ME, Samoli E, Bravi F, et al. Physical activity in breast cancer survivors: A systematic review and meta-analysis on overall and breast cancer survival. Breast 2019; 44:144-152.
  6. Keimling M, Behrens G, Schmid D, Jochem C, Leitzmann MF. The association between physical activity and bladder cancer: systematic review and meta-analysis. British Journal of Cancer 2014; 110(7):1862-1870.
  7. Moore SC, Lee IM, Weiderpass E, et al. Association of leisure-time physical activity with risk of 26 types of cancer in 1.44 million adults. JAMA Internal Medicine 2016; 176(6):816-825.
  8. Pizot C, Boniol M, Mullie P, et al. Physical activity, hormone replacement therapy and breast cancer risk: A meta-analysis of prospective studies. European Journal of Cancer 2016; 52:138-154.
  9. Liu L, Shi Y, Li T, et al. Leisure time physical activity and cancer risk: evaluation of the WHO’s recommendation based on 126 high-quality epidemiological studies. British Journal of Sports Medicine 2016; 50(6):372-378.
  10. Schmid D, Behrens G, Keimling M, et al. A systematic review and meta-analysis of physical activity and endometrial cancer risk. European Journal of Epidemiology 2015; 30(5):397-412.
  11. Psaltopoulou T, Ntanasis-Stathopoulos I, Tzanninis IG, et al. Physical activity and gastric cancer risk: A systematic review and meta-analysis. Clinical Journal of Sports Medicine 2016; 26(6):445-464.
  12. Wertheim BC, Martinez ME, Ashbeck EL, et al. Physical activity as a determinant of fecal bile acid levels. Cancer Epidemiology, Biomarkers & Prevention 2009; 18(5):1591-1598.
  13. Bernstein H, Bernstein C, Payne CM, Dvorakova K, Garewal H. Bile acids as carcinogens in human gastrointestinal cancers. Mutation Research 2005; 589(1):47-65.
  14. Behrens G, Jochem C, Keimling M, et al. The association between physical activity and gastroesophageal cancer: systematic review and meta-analysis. European Journal of Epidemiology 2014; 29(3):151-170.