Silpnumas, jėgų trūkumas raumenų ir sąnarių skausmai, sumažėjusi fizinė ištvermė, nestabili eisena, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimai, sumažėjęs apetitas – dažni simptomai, lydintys po onkologinių operacijų, chemoterapijos ir spindulinio gydymo.

Reabilitacijos po chemoterapijos ir onkologinių operacijų tikslas – atstatyti prarastas organizmo ir judėjimo funkcijas ir grąžinti darbingumą, gerą savijautą ir gyvenimo kokybę. Priklausomai nuo ligos, operacijos ir atlikto gydymo intensyvumo ir sudėtingumo, paciento būklės, sudaromas individualus reabilitacijos planas.

Chemoterapijos ir onkologinių operacijų padariniai:

Sergant onkologinėmis ligomis dažnai išsivysto osteoporozė (retėja kaulai), raumenų sistemos sutrikimai, nervų sistemos ligos (pvz. periferinės neuropatijos – atsiranda rankų ir kojų dilgčiojimas ir tirpimas), limfoedema (patinimas, kurį sukelia limfmazgių pašalinimas), artritinių, plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimas. Pakankamai dažnai, onkologinių susirgimų atvejais, visas dėmesys yra sutelkiamas ties pačia liga, tačiau visiškai užmirštant ir ignoruojant kitas kūno dalis ir organų sistemas. Todėl reabilitacija po onkologinių susirgimų yra skirta ne tik tiesiogiai ligos paveiktų funkcijų atstatymui, bet ir viso kūno būklės gerinimui.

Reabilitacijos ir fizinio aktyvumo nauda sergant ar persirgus onkologinėmis ligomis – mokslu grįsti įrodymai:

Moksliniai tyrimai rodo, kad vidutinio intensyvumo aerobinis krūvis ir/arba jėgos pratimai vėžio gydymo metu arba po jo gali sumažinti nerimą, depresijos simptomus, nuovargį ir pagerinti su sveikata susijusią gyvenimo kokybę². Taip pat fizinis aktyvumas turi teigiamą įtaką kaulų sveikatai ir miego kokybei².

Naujausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad fizinis aktyvumas gali pagerinti ne tik savijautą, tačiau ir padidinti onkologinių ligų gydymo efektyvumą bei sumažinti mirties riziką sergant tam tikrais vėžiniais susirgimais: krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžiu^2,3. Fizinis aktyvumas, sergant krūties vėžiu, gali sumažinti mirtingumą nuo gretutinių ligų net iki 42% ir nuo pačio krūties vėžio – iki 40%⁵. Sergant storosios, žarnos vėžiu mirtingumo rizika nuo gretutinių ligų sumažėja 38%, o nuo vėžio – 30%¹. Prostatos vėžio atveju – mirtingumo nuo kitų ligų rizika sumažėja – 33%, o nuo pačio vėžio – 45%¹.

Fizinio aktyvumo įtaka vėžio prevencijai:

Fizinis aktyvumas sukelia įvairius fiziologinius poveikius, kurie teigiamai veikia žmogaus organizmą, ir mažina onkologinių susirgimų riziką:

Mažina įvairių lytinių hormonų (pavyzdžiui estrogeno) bei augimo faktorių kiekį, kurie yra siejami su vėžio atsiradimu ir progresavimu²;
Apsaugo nuo per didelio insulino kiekio kraujyje, kuris siejamas su vėžinių susirgimų atsiradimu ir progresavimu²;
Mažina uždegiminius procesus
Gerina imuninės sistemos funkciją
Keičia tulžies rūgščių apytaką ir sumažina jų pateikimą į virškinimo traktą, taip sumažinant žarnyno vėžio riziką^12,13
Greitina maisto keliavimą virškinimo traktu, taip sumažinant kancerogenų išsiskyrimą žarnyne;
Mažina nutukimą, kuris ženkliai padidina įvairių vėžinių susirgimų riziką.

Šiai dienai yra sukaupta daug mokslinių įrodymų, kurie pagrindžia didelę fizinio aktyvumo įtaką mažinant vėžinių susirgimų riziką. Fizinis aktyvumas mažina daugelio onkologinių susirgimų riziką, tarp kurių: Šlapimo pūslės vėžio rizika fiziškai aktyviems žmonėms sumažėja 13-15%^6,7; krūties vėžio – 12-21%⁸; storosios žarnos – 19%⁹, gimdos – 20%¹⁰, stemplės – 21%¹⁴, inkstų – 12-23%⁷, skrandžio – 19%¹¹.

Reabilitacija po chemoterapijos ir onkologinių operacijų

Chemoterapijos ir onkologinių operacijų padariniai:

Reabilitacijos ir fizinio aktyvumo nauda sergant ar persirgus onkologinėmis ligomis – mokslu grįsti įrodymai:

Fizinio aktyvumo įtaka vėžio prevencijai:

Šaltiniai