Remiantis PSO duomenimis, griuvimai yra viena pagrindinių visuomenės sveikatos problema pasauliniu mastu. Net 37.3 mln žmonių visame pasaulyje kiekvienais metais nukrenta ir susižaloja pakankamai sunkiai, kad prireikia medikų pagalbos. Svarbu atkreipti dėmesį į problemos mastą – dėl griuvimų susižalojimų daugiau metų pragyvenama su negalia nei dėl skendimų, nudegimų ir apsinuodijimų sukeltos negalios kartu paėmus. Apskaičiuota, kad kiekvienais metais įvyksta 684 000 mirtinų kritimų, todėl tai yra antra pagal dažnumą nelaimingų atsitikimų mirčių priežastis po kelių eismo sužalojimų. Visuose pasaulio regionuose didžiausias mirtingumas yra tarp vyresnių nei 60 metų suaugusiųjų.

Griuvimų rizikos veiksniai

Dažniausiai griuvimai yra kompleksinė sąveika tarp skirtingų rizikos veiksnių. PSO pateikia susistemintus rizikos veiksnius į keturias kategorijas: biologinius, elgesio, socialinius/ekonominius ir aplinkos rizikos veiksnius.

Biologiniai rizikos veiksniai

Biologiniai veiksniai apima su žmogaus kūnu susijusias charakteristikas. Šie veiksniai yra tokie kaip:

  • Amžius,
  • Lytis,
  • Fizinis pajėgumas,
  • Pažinimo pajėgumas,
  • Emocinis stabilumas,
  • Ligos.

Bėgant metams organizme prasideda įvairūs senėjimo procesai ir išauga rizika vystytis psichologinėmis ir fizinėms sveikatos būklėms. Motyvacijos judėti stoka gali apriboti dalyvumą įvairiose fizinėse veiklose, todėl pradedama skirti mažiau dėmesio fizinėms savybėms lavinti. Parkritimo riziką ypač padidina biologinių veiksnių sąveika su elgesio ir aplinkos rizikos veiksniais. Pavyzdžiui, raumenų jėgos praradimas sąlygoja funkcijos sumažėjimą ir silpnumo atsiradimą – taip yra padidinama griuvimo rizika nesaugioje aplinkoje.

Taip pat pastebėta, kad griuvimų riziką lemia ir lytis. Didesnis polinkis kristi pastebėtas tarp vyresnių moterų. Viena iš priežasčių lemianti didesnę griuvimų rizika yra ta, kad moterų raumenų masė mažėja greičiau nei vyrų. Raumenų nykimą paspartina ir tai, kad moterys mažiau įsitraukia į fizines veiklas, kuriose būtų naudojama raumenų jėga.

Elgesio rizikos veiksniai

Elgesio rizikos faktoriai apima žmogaus veiksmus, emocijas bei kasdienius pasirinkimus, kurie gali būti lengvai modifikuojami. Pavyzdžiui rizikingas elgesys, toks kaip pernelyg didelio kiekio alkoholio suvartojimas, padidintas vaistų suvartojimas, sėdimo/gulimo režimo propagavimas gali būti keičiami remiantis strateginėmis intervencijomis.

Tolimesniam elgesiui įtakos turi ir baimė nukristi, kuri ypač paplitusi tarp vyresnių žmonių. Baimė pargriūti atsiranda tuomet, kai yra rizika pakartotinai nukristi, susižeisti, taip pat žinant, kad nukritus bus itin sudėtinga atsikelti. Ši baimė gali paveikti tiek tiegiamai, tiek neigiamai. Pasireiškiantis teigiamas poveikis: senjorai bus labiau motyvuoti imtis atsargumo priemonių, ilgainiui atsiras eisenos adaptacija, kuri pagerina stabilumą. Tačiau kitiems ši baimė gali turėti neigiamą poveikį: gali padidėti pasyvumas veiklų metu, kur reikalingas pasitikėjimas savimi, jėga ir pusiausvyra.

Socialiniai/ekonominiai rizikos veiksniai

Socialinės sąlygos ir ekonominis statusas yra reikšmingi rizikos veiksniai. Konkrečiau: mažos pajamos, netinkamas būstas, socialinio bendravimo trūkumas, ribota prieiga prie sveikatos ir socialinės priežiūros įstaigų, ypač atokiose vietovėse.

Aplinkos rizikos veiksniai

Pagrindiniai aplinkos rizikos veiksniai sieja žmogaus fizinę būklę ir supančią aplinką (pavojus gali pasitaikyti tiek namuose, tiek viešoje aplinkoje). Pavojų namuose gali sukelti siauri laiptai, slidūs grindų/laiptų paviršiai, žemi baldai, netvarka, augintiniai, nepakankamas apšvietimas patalpoje. Viešose vietose riziką susižeisti padidina netolygūs ir slidūs paviršiai, siauras praėjimas, nepakankamas apšvietimas, netinkama apranga (per ilga arba varžanti) bei saugiam judėjimui nepritaikyta avalynė.

Aplinkos veiksnių sukeltą riziką ypač padidina šaltasis metų laikas, kai gatvės pasidengia ledu. Žiemos metu pargriuvimo tikimybė, ypač rizikos veiksniams sąveikaujant tarpusavyje, reikšmingai išauga. Ne retai paslydimas ant ledo pasibaigia kūno dalių susitrenkimu, lūžiais ar dantų išsimušimu. Tačiau kaip galima užkristi kelią nelaimei?

Paslydimų prevencija

Pagrindinės prevencinės priemonės tam, kad išvengti paslydimo ant ledo yra susijusios su biologiniais ir aplinkos rizikos veiksniais. Šių dviejų kategorijų sąsaja ypač padidina kritimo riziką.

  • Apranga,

Apranga turėtų būti nevaržanti judesių, patogi ir ne per ilga.

  • Avalynė,

Avalynės pado paviršius turėtų būti grublėtas, tam, kad užtikrinti geresnį dangos ir batų sukibimą.

  • Tinkamas aplinkos sąlygų įvertinimas,

Įvertinkite aplinkos sąlygas: paviršiaus tolygumą, slidumą, įsikibimo galimybę. Įvertinę aplinką, pasirinkite saugią ėjimo strategiją bei greitį.

  • Fizinių ypatybių lavinimas.

Dažniausiai kritimus sąlygoja individo prasta pusiausvyra. Jei einant sunku išlaikyti pusiausvyrą dėl saugumo reikėtų naudoti pagalbines priemones bei nuosekliai lavinti pusiausvyrą. Pasitaiko atvejų, kai kasdienėse veiklose žmogus nesiskundžia šios fizinės ypatybės stoka ir ant žemės jaučiasi tvirtai, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad esant slidžiam paviršiui pagrindinį vaidmenį vaidina reaktyvi pusiausvyra.

Reaktyvi pusiausvyra (automatinė kūno reakcija į netikėtą pusiausvyros praradimą)

Reaktyvioji pusiausvyra – gebėjimas automatiškai reaguoti į besikeičiančią kūno padėtį ar išorinį pusiausvyros sutrikdymą.

Reaktyvios pusiausvyros pagrindiniai komponentai:

  1. Vidiniai ir išoriniai trikdžiai.

Vidiniai ir išoriniai trikdžiai gali daryti neigiamą įtaką reaktyvios pusiausvyros išlaikymui.

Vidiniai trikdžiai yra tokie, kaip: prasta koordinacija, kūno masės centro prastas suvokimas, motorinio valdymo trūkumas. Vidinius trukdžius galima palaipsniui panaikinti treniruojantis bei taip sumažinti griuvimų riziką.

Išorinius trikdžius sąlygoja jėgos poveikis, dėl kurio pasislenka kūno masės centras ir tuomet prarandamas stabilumas. Išoriniai trukdžiai puikiai atpažįstami kasdienybėje: paslydus ant slidaus paviršiaus, važiuojant autobusu, kai yra stovima ir reikia išlaikyti pusiausvyrą autobusui pradedant važiuoti/stojant. Taip pat ir kitos kasdienybėje atpažįstamos veiklos, kurių metu netikėtai yra prarandamas stabilumas ir reikia išlaikyti pusiausvyrą.

  1. Liemens kontrolė.

Į liemens kontrolės išlaikymą yra įtrauktos skirtingos organizmo sistemos: somatosensorinė (bendrųjų jutimų), vestibuliarinė, regos, nervų bei griaučių-raumenų. Liemens kontrolės esmė – išlaikyti pusiausvyrą bet kokioje situacijoje. Tinkama liemens kontrolė apibrėžiama, kai asmuo gali išlaikyti pusiausvyrą užsiimant tiek statine (sedėjimas, stovėjimas, klūpėjimas) , tiek dinamine (ėjimas, bėgimas, šliaužiojimas) veikla gebėdamas sutraukti reikiamus raumenis, kurie yra svarbūs laikysenai. Ši kontrolė ypač svarbi, nes ji suteikia atramos pagrindą, leidžiantį rankoms ir kojoms sklandžiai judėti.

  1. Pusiausvyros kontrolė.

Tai yra kūno gebėjimas išlaikyti masės centrą savo atramos plote. Kritimas įvyksta, kai žmogaus masės centras nepatenka į atramos pagrindą ir jis neturi reaktyvios strategijos, kaip staiga pasikeitus aplinkos sąlygoms išlaikyti pusiausvyrą. Biomechaniškai kritimo įvykį taip pat galima vadinti pažeidžiamu masės centru. Masės centras nebėra stabilioje vietoje atramos pagrindo atžvilgiu.

Reaktyvios pusiausvyros treniravimas

Kadangi į reaktyvios pusiausvyros išlaikymą yra įtraukta ne viena organizmo sistema, todėl treniravimas yra ypač kompleksinis. Pirmiausia reikalingas detalus ištyrimas, kurio metu būtų išsiaiškinama, kuriems komponentams reikalingas didesnis dėmesys lavinant reaktyvią pusiausvyrą, o kuriems reikalingas lavinimo palaikymas. Kokybiško judesio atlikimui būtina lavinti raumenų jėgą, ištvermę, lankstumą. Treniruočių programoje svarbu akcentuoti:

  1. Veikla turi būti tokio intensyvumo, kad žmogus reaguotų ir stengtųsi išvengti kritimo.
  2. Veikla turi apimti vidinius/išorinius trikdžius.
  3. Veikla turi būti laipsniškai sudėtinga.
  4. Veikla turi būti pateikiama vėl ir vėl, kol pacientas gebės tinkamai reaguoti.

Sudaryti ir atlikti specifinę reaktyvios pusiausvyros treniruotę gali būti sudėtinga, o atlikti ją – nesaugu, ypač, kai reikalingas išorinių trikdžių panaudojimas. Kiekvienam, norinčiam lavinti pusiausvyrą ir sumažinti griuvimų riziką, yra reikalinga priežiūra tam, kad išvengti susižalojimo. Todėl rekomenduojame apsilankyti „Kineziterapijos klinikoje“. Klinikoje dirbanti kvalifikuota komanda turi ilgametę patirtį su įvairiais pacientais, taip pat specialistai kiekvienam užtikrina išskirtinį dėmesį. Pirminės konsultacijos metu kineziterapeutas detaliai ištirs Jūsų fizinę būklę ir sudarys individualią kineziterapijos programą atsižvelgiant į Jūsų asmeninius poreikius ir tikslus. Stebint progresą programa gali būti modifikuojama tam, kad tikslai būtų pasiekiami efektyviau.

Užsiregistruoti į pirminę kineziterapeuto konsultacija galite: