Apie seminarą:
Dažnai apie sportą kalbame kūno kalba – raumenimis, ištverme, rezultatais. Tačiau tikroji sėkmė prasideda nuo psichikos sveikatos. Sportininko psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė – ji lemia traumų riziką, gijimo procesą ir sportinius rezultatus. Nerimas ar depresija sportininkams dažnai pasireiškia ne liūdesiu, o traumų ar fizinės sveikatos sutrikimų pasikartojimu, motyvacijos praradimu ar rezultatų prastėjimu. Kadangi patiriamus psichikos sveikatos sunkumus sportininkai linkę slėpti, pirmieji juos dažniausiai atpažįsta žmonės, esantys arčiausiai – gydytojai, kineziterapeutai ar treneriai.
Baigę seminarą išmoksite ir sužinosite:
✅ Dažniausiai sportininkams pasiteikančius psichikos sunkumus, jų požymius ir įtaką oranizmui, sportiniams rezultatams bei traumų rizikai
✅ Kaip atpažinti, jei sportininkas patiria psichologinius sunkumus. Kada gali padėti kineziterapeutas, sporto psichologas, o kada būtina psichiatro pagalba
✅ Skirtumus tarp persitreniravimo ir perdegimo sindromų ir kaip juos pastebėti ir atskirti.
✅ Traumų psichologinį poveikį bei kaip palaikyti sportininką reabilitacijos metu
✅ Valgymo sutrikimus sporte – kaip jie pasireiškia ir jų žalą
✅Kaip kalbėti su sportininku. Praktinių komunikacijos technikų, padedančių pradėti pokalbį ir užmegsti glaudesnį ryšį
✅ Sportininkų asmenybės bruožu – .perfekcionizmą, savikritika, emocijų slopinimą, stiprą pasiekimų motyvacija – kuo jie padeda sporte ir kaip gali tapti psichikos sveikatos rizikos veiksniais.
Seminaras skirtas:
-Kineziterapeutams;
-Gydytojams;
-Treneriams;
Licencijavimas: Seminaras akredituotas ir registruotas METAS sistemoje, pažymėjimai tinkami gydytojų, kineziterapeutų, ergoterapeutų licencijoms gauti/pratęsti.
Seminaro kaina:
Registruojantis iki spalio 19 d. – taikoma nuolaida – kaina 125 Eur.!
Registruojantis nuo spalio 19 d., kaina 139 Eur.
SEMINARO TURINYS IR PROGRAMA:
09:00 – 10:30 Įvadas į sportininko psichikos sveikatą
- Psichikos sveikatos svarba ir dažniausi sunkumai sporte.
Psichikos būklė lemia ne tik asmeninę sportininko gerovę, bet ir traumų prevenciją, gijimo greitį bei sportinius rezultatus. Sportininkams dažniausiai pasitaikantys sunkumai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, valgymo problemos, priklausomybės, traumų baimė.
- Psichikos sunkumų raiška sporte. Psichikos sveikatos sutrikimai atletams dažnai reiškiasi kitaip nei bendroje populiacijoje – per traumų dažnėjimą, persitreniravimo sindromą, nuolatinį nuovargį, motyvacijos praradimą ir kt.
- Stigma ir pagalbos vengimas. Kodėl sportininkai linkę slėpti savo sunkumus, kokį vaidmenį turi artimiausia aplinka (medikai, kineziterapeutai, treneriai).
10:30 – 12:00 Psichikos sveikatos problemų atpažinimas sporte.
Stresas, nerimas, depresija, persitreniravimo sindromas, perdegimas
- Ankstyvieji ženklai. Kaip keičiasi sportininko elgesys, nuotaika, miego ritmas, motyvacija. Kada tai normalūs svyravimai, o kada jau signalas?
- Rizikos veiksniai. Amžius, didelis krūvis, nuolatinės traumos, spaudimas iš trenerių ar šeimos, per dideli lūkesčiai
- Stresas ir psichikos sveikata sporte. Kaip nuolatinis psichologinis spaudimas ir nerimas veikia organizmą: traumų dažnėjimas, sulėtėjęs gijimas, imuniteto silpnėjimas.
- Persitreniravimo sindromas. Kaip jis pasireiškia (lėtinis nuovargis, motyvacijos stoka, nuotaikos svyravimai, sumažėję rezultatai) ir kuo skiriasi nuo paprasto fizinio nuovargio ar depresijos.
- Perdegimo sindromas. Kaip atpažinti, kokie ženklai signalizuoja apie riziką. Skirtumai tarp persitreniravimo ir perdegimo (emocinis, psichologinis aspektas).
12:00 – 13:30 Traumos, retraumatizacijos baimė
Įrankiai specialistams (1,5 val.)
- Traumos ir jų psichologinis poveikis. Tipinės sportininko reakcijos po traumos (neigimas, pyktis, nerimas, baimė grįžti į sportą).
- Kineziterapeuto vaidmuo. Kaip palaikyti sportininką reabilitacijos metu, kaip pastebėti, kad nuovargis gali būti psichologinės kilmės.
- Įrankiai specialistams. GAD-7, PHQ-9, APSQ – kaip juos pritaikyti praktikoje, kiek laiko užtrunka, kokią informaciją jie duoda.
- Specialistų vaidmenų ribos. Kada gali padėti kineziterapeutas, sporto psichologas, o kada būtina psichiatro pagalba.
13:30 – 14:30 Pietų pertrauka
14:30 – 15:30 Valgymo sutrikimai, priklausomybės
Sportininkams būdingi asmenybės bruožai
- Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija, ortoreksija sporte – kaip jie pasireiškia ir kokią žalą daro. Ankstyvieji signalai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.
- Priklausomybės sporte. Nuo alkoholio, stimuliantų, lošimų ar socialinių tinklų – kaip „nematoma problema“, dažnai slepiama nuo aplinkinių.
- Sportininkų asmenybės bruožai. Perfekcionizmas, didelė savikritika, emocijų slopinimas, stipri pasiekimų motyvacija – kuo jie padeda sporte ir kaip gali tapti psichikos sveikatos rizikos veiksniais.
- Praktinė užduotis
15:30 – 16:30 Komandinė pagalba ir komunikacija
- Multidisciplininė komanda. Kaip turėtų veikti gydytojų, kineziterapeutų, trenerių, psichologų ir psichiatrų bendradarbiavimas. Kas už ką atsakingas, kaip dalintis informacija, išlaikant sportininko pasitikėjimą.
- Kaip kalbėti su sportininku. Praktinės komunikacijos technikos, padedančios pradėti pokalbį apie psichikos sveikatą: atviri klausimai, aktyvus klausymasis, normalizavimas.
- Etika ir konfidencialumas. Kaip balansuoti tarp konfidencialumo ir pareigos užtikrinti sportininko gerovę, prireikus įtraukiant trenerius ar kitus specialistus.
- Interaktyvi užduotis.
16:30 – 18:00 Praktiniai įgūdžiai ir atvejų analizė
- Atvejų analizė. Dalyviai dirba grupėse su realiais arba parengtais atvejais. Kiekviena grupė pateikia veiksmų planą: ką gali padaryti medikas/kineziterapeutas ir kada reikia įtraukti psichologą ar psichiatrą.
- Trumpų intervencijų demonstracija. Dalyviai išmoksta 2–3 paprastus metodus, kuriais galėtų padėti sportininkui vietoje (pvz., kvėpavimo pratimas).
- Situacijos simuliacija: sportininkas atskleidžia sunkumą, medikas/kineziterapeutas reaguoja. Refleksija, kaip pokalbis pavyko, ką galima patobulinti.
