Finet ir Williame kursas „Slėgio kolonos“

€650.00 – €1,200.00

Finet ir Williame slėgio kolonų metodas – tai holistinis osteopatinis metodas, sukurtas remiantis klinikiniais tyrimais, kuriuose naudota rentgenografija ir ultragarsinis tyrimas. Šie tyrimai padėjo sukurti vidaus organų judrumo modelį, susietą su diafragmos judesiais.

Šis metodas suteikia osteopatams sistemą, padedančią suprasti vidaus organų judrumo apribojimus ir jų galimą reikšmę kūno mechaninei bei funkcinei pusiausvyrai. Gauti duomenys įtraukiami į išsamų osteopatinį ištyrimą.

 

Artimiausi renginiai:
– 1 Seminaras: 2027 m. vasario 4-7 d.
– 2 Seminaras: 2027 m. liepos 8-11 d.

Seminaras Data Lektorius Vieta Kalba Kaina  
1 ir 2 Seminarai
2027m. vasario 4-7 d. ir 2027m. liepos 8-11 d.
Massimo Lombardozzi
Kaunas
Anglų (lietuvių)
€1,200.00
2 Seminaras
2027m. liepos 8-11 d.
Massimo Lombardozzi
Kaunas
Anglų (lietuvių)
€750.00 €650.00
1 Seminaras
2027m. vasario 4-7 d.
Massimo Lombardozzi
Kaunas
Anglų (lietuvių)
€750.00 €650.00
Produkto kodas: N/A Kategorija:

Aprašymas

Integruotas požiūris į struktūrą, vidaus organus ir kaukolę

Viena svarbiausių šio metodo stiprybių – gebėjimas sujungti šias tris sritis: jos vertinamos ne kaip atskiros sistemos, o kaip vieno mechaninių ir funkcinių ryšių tinklo dalys.

Taikydami nuoseklų ir intuityvų klinikinio mąstymo procesą, išmoksite sujungti informaciją apie tris poveikio lygmenis – skysčių, neurologinį ir mechaninį – ir ja remtis priimdami gydymo sprendimus.

Tikslas – susiformuoti struktūrizuotą ir visapusišką paciento būklės supratimą, kai kiekviena technika pasirenkama atsižvelgiant į ištyrimo rezultatus ir į tai, kokį vaidmenį vertinama struktūra gali atlikti bendrame klinikiniame vaizde.

Ko išmoksite mokymų metu?

Išmoksite specifiniais manualiniais testais nustatyti ir įvertinti vidaus organų judrumo apribojimus bei taikyti tikslines technikas nustatytiems funkciniams sutrikimams koreguoti.

Tačiau šie mokymai neapsiriboja vien testų ir technikų išmokimu. Jų tikslas – padėti jums ugdyti klinikinį mąstymą, kuris leidžia susieti ištyrimo rezultatus su gydymo sprendimais ir sudaryti individualų gydymo planą, atsižvelgiant į kiekvieno paciento ypatumus.

Išmoksite interpretuoti intrakavitarinio (kūno ertmių vidaus) slėgio pokyčius pagal slėgio kolonų modelį ir sujungti struktūrinio, visceralinio (vidaus organų) ir kraniosakralinio ištyrimo duomenis.

Kokius įgūdžius lavinsite?

Mokymų metu išmoksite:

  • Įvertinti ir koreguoti pilvo ertmės parenchiminių ir tuščiavidurių organų judrumą, taikydami specifinius testus ir technikas.
  • Įvertinti ir koreguoti pilvaplėvės darinių – pasaitų, raiščių ir taukinių – judrumo apribojimus.
  • Įvertinti virškinamojo trakto sfinkterių (raukų) sričių sutrikimus: nustatyti judrumo apribojimus ir taikyti specifines manualines technikas jiems koreguoti.
  • Įvertinti ir koreguoti dubens vidaus organų judrumo apribojimus, ypatingą dėmesį skiriant šlapimo ir lyties organų (urogenitalinei) sistemai.
  • Integruoti kraniosakralinį ištyrimą: atlikti manualinius testus, susijusius su intrakranijinio slėgio pokyčiais ir kaukolės siūlių įtampa, bei taikyti technikas, skirtas kaukolės skysčių, dangalų (membranų) ir sąnarių komponentams.
  • Naudoti ultragarsinį tyrimą kaip papildomą manualinio ištyrimo priemonę: stebėti vidaus organų judrumą ir gautą informaciją sieti su osteopatinių testų rezultatais.

Tai nėra vien naujų technikų įtraukimas į klinikinę praktiką. Tai mokymasis jas taikyti pagal nuoseklią klinikinę strategiją.

Kaip šis metodas gali pakeisti jūsų darbą su pacientais?

Taikydami slėgio kolonų modelį, galėsite praturtinti savo osteopatinį klinikinį mąstymą požiūriu, kuris susieja vidaus organų judrumą, intrakavitarinį slėgį, kūno mechaniką ir kraniosakralinio ištyrimo rezultatus.

Šis metodas gali padėti sistemingiau apdoroti ištyrimo metu surinktą informaciją, išskirti svarbiausius radinius ir sudaryti aiškesnės struktūros, individualius paciento poreikius atitinkantį gydymo planą.

Tikslas – sustiprinti pasitikėjimą atliekant ištyrimą ir sąmoningiau rinktis technikas, ypač tais atvejais, kai vien struktūrinis požiūris neduoda pakankamai aiškumo, kaip tęsti gydymą.

Mokymasis nesibaigia pasibaigus kursui

Keturias savaites po mokymų galėsite naudotis papildoma mokymosi pagalba per „WhatsApp“. Ji skirta padėti pakartoti mokymų medžiagą ir įtvirtinti įgytus įgūdžius.

Turėsite galimybę dar kartą aptarti mokymuose nagrinėtas koncepcijas, išsiaiškinti klinikinėje praktikoje kylančius klausimus ir palaipsniui įgyti daugiau pasitikėjimo taikant šį metodą.

Ar kada nors gydymo metu kilo abejonių, kaip elgtis toliau?

Įvertinote pacientą, pritaikėte keletą technikų, tačiau tam tikru momentu kyla klausimų: kurią struktūrą reikėtų įvertinti pakartotinai, kokią techniką pasirinkti ar kaip geriausiai suplanuoti tolesnius gydymo žingsnius?

Būtent tokiose situacijose aiški klinikinio mąstymo sistema gali tapti reikšmingu pranašumu.

Finet ir Williame slėgio kolonų kursas skirtas padėti jums išplėsti ištyrimo ir gydymo galimybes, sujungti skirtingus osteopatinio požiūrio aspektus ir įgyti daugiau aiškumo bei pasitikėjimo savo klinikinėje praktikoje.

Tai ne tik naujų technikų mokymasis. Tai nuoseklios sistemos kūrimas – sistemos, kuri padeda suprasti, kada, kaip ir kodėl jas taikyti.

Kam šie kursai skirti?

  • Kineziterapeutams;
  • Ergoterapeutams;
  • Manualinės terapijos specialistams;
  • Osteopatams;
  • Gydytojams;

Seminaro kaina:

Registruojantis iki sausio 4d. – taikoma nuolaida – kaina 650 Eur !
Registruojantis nuo spalio 1 d., kaina 750 Eur

Perkant abu iškart kaina 1200 Eur.

1 diena. 8:30-18:30 Slėgio kolonų vertinimo ir bendrojo gydymo teorija bei praktika.

2 diena. 8:30-18:30 Tuščiavidurių organų visceralinių sričių testavimo teorija ir praktika.

3 diena. 8:30-18:30 Pilnavidurių organų sričių ir pilvaplėvės jungiamojo audinio struktūrų (raiščių, pasaitų ir taukinių) testavimo teorija ir praktika.

4 diena. 8:30-17:00 Dubens organų sričių ir urogenitalinės sistemos testavimo bei gydymo technikų teorija ir praktika.

Programa:

  1. 1 dalis. Bendrosios visceralinės dinamikos© charakteristikos
    • Pilnavidurių ir tuščiavidurių vidaus organų mobilumo tyrimų metodika ir statistinis vertinimas (teorinė paskaita).
    • Visceralinio mobilumo anatomija ir fiziologija: įkvėpimas ir iškvėpimas (teorinė paskaita).
    • Visceralinio mobilumo apribojimai: įkvėpimo, iškvėpimo ir fiksacijos fazės (teorinė paskaita).

    2 dalis. Įvadas į Finet ir Williame fascijų indukcijos testus

    • Audinių klampumo ir elastingumo savybės.
    • Palpacijos principai: audinių standumas, atšokimas ir palengvėjimas (teorinė ir praktinė paskaita).

    2.1 dalis. Tuščiavidurių organų mobilumas (teorija ir praktika)

    Teorija: įkvėpimas–iškvėpimas ir palengvinimas. Indukcijos testas, normalaus mobilumo bei apribojimų vertinimas šiose anatominėse srityse:

    1. Skrandžio sritis.
    2. Visa dvylikapirštės žarnos sritis.
    3. Dvylikapirštės žarnos stormens, pirmosios ir antrosios dalies sritys.
    4. Trečiosios dvylikapirštės žarnos dalies sritis.
    5. Ketvirtosios dvylikapirštės žarnos dalies ir dvylikapirštės žarnos–tuščiosios žarnos linkio sritis.
    6. Tuščiosios ir klubinės žarnos sritys.
    7. Klubinės žarnos–aklosios žarnos vožtuvo sritis (taip pat sukimas pagal ir prieš laikrodžio rodyklę).
    8. Akloji žarna ir kylančioji gaubtinės žarnos dalis.
    9. Kylančioji gaubtinės žarnos dalis, dešinysis gaubtinės žarnos linkis ir dešinioji skersinės gaubtinės žarnos dalis.
    10. Kairioji skersinės gaubtinės žarnos dalis, kairysis gaubtinės žarnos linkis ir nusileidžiančioji gaubtinės žarnos dalis.
    11. Nusileidžiančioji gaubtinės žarnos dalis ir klubinė gaubtinės žarnos dalis.
    12. Riestinė gaubtinės žarnos dalis.

    2.1.1 dalis. Tuščiavidurių organų fascijos

    Teorija ir praktika: fascijų indukcijos testas, normalaus mobilumo ir apribojimų vertinimas šiose anatominėse srityse:

    1. Toldo fascijos sritis (dešinėje ir kairėje).
    2. Pasaito šaknies sritis.
    3. Skersinės gaubtinės žarnos pasaito šaknies sritis (dešinėje ir kairėje).
    4. Riestinės gaubtinės žarnos pasaito šaknies sritis.
    5. Dvylikapirštės žarnos–tuščiosios žarnos linkio sritis.
    6. Pjautuvinio kepenų raiščio sritis.
    7. Kepenų–dvylikapirštės žarnos raiščio sritis.

    2.2 dalis. Pilnavidurių organų mobilumas

    Teorija: įkvėpimas–iškvėpimas ir palengvinimas. Palpacija, fascijų indukcijos testas, normalaus mobilumo ir apribojimų vertinimas, audinių standumo, atšokimo ir palengvinimo analizė šiose anatominėse srityse:

    1. Kepenų sritis.
    2. Inkstų sritis.
    3. Blužnies sritis.
    4. Kasos sritis.

    3 dalis. Visceralinių sričių disfunkcijų normalizavimo technikos

    3.1 dalis. Tuščiavidurių organų sričių mobilumo įkvėpimo ir iškvėpimo metu normalizavimas

    1. Skrandžio sritis.
    2. Visa dvylikapirštės žarnos sritis.
    3. Dvylikapirštės žarnos stormens, pirmosios ir antrosios dalies sritys.
    4. Trečiosios dvylikapirštės žarnos dalies sritis.
    5. Ketvirtosios dvylikapirštės žarnos dalies ir dvylikapirštės žarnos–tuščiosios žarnos linkio sritis.
    6. Tuščiosios ir klubinės žarnos sritys.
    7. Klubinės žarnos–aklosios žarnos vožtuvo sritis (taip pat sukimas pagal ir prieš laikrodžio rodyklę).
    8. Akloji žarna ir kylančioji gaubtinės žarnos dalis.
    9. Kylančioji gaubtinės žarnos dalis, dešinysis gaubtinės žarnos linkis ir dešinioji skersinės gaubtinės žarnos dalis.
    10. Kairioji skersinės gaubtinės žarnos dalis, kairysis gaubtinės žarnos linkis ir nusileidžiančioji gaubtinės žarnos dalis.
    11. Nusileidžiančioji gaubtinės žarnos dalis ir klubinė gaubtinės žarnos dalis.
    12. Riestinės gaubtinės žarnos sritis.

    3.2 dalis. Pilnavidurių organų sričių mobilumo įkvėpimo ir iškvėpimo metu normalizavimas, naudojant tiesioginę ultragarso vizualizaciją

    1. Kepenų sritis.
    2. Inkstų sritis.
    3. Blužnis.
    4. Kasos sritis.

1 diena. Pilnavidurių organų sričių vertinimo technikų kartojimas; pilnavidurių organų disfunkcijų gydymo technikos; pilnavidurių organų mobilumo ultragarsinio vertinimo teorija ir praktika.

2 diena. Tuščiavidurių organų sričių vertinimo technikų kartojimas; tuščiavidurių organų disfunkcijų gydymo technikos. Virškinamojo trakto disfunkcijų patofiziologijos teorija ir jų sąsajos su visceralinio mobilumo apribojimais.

3 diena. Virškinamojo trakto sfinkterių vertinimo ir gydymo technikų teorija bei praktika; vidinės visceralinės dinamikos vertinimo ir gydymo technikų teorija bei praktika.

4 diena. Kaukolės srities disfunkcijų vertinimo ir gydymo teorija bei praktika.

Programa:

  1. 1 dalis. Ištyrimo testų ir normalizavimo technikų kartojimas
  2. 1.1. Tuščiaviduriai organai.1.2. Pilnaviduriai organai.

    1.3. Pilvaplėvės struktūros.

    2 dalis. Diafragma ir funkcinis / disfunkcinis „raumenų grandinės“ modelis

    2.1. Diafragmos biomechanika (teorinė ir praktinė paskaita)

    2.1.1. Diafragmos judesiai.

    2.1.2. Diafragma ir tarpuplautis.

    2.1.3. Diafragma kaip du raumenys.

    2.1.4. Funkcinis laikysenos ir kvėpavimo modelis: „raumenų grandinė“.

    2.1.5. Laikysenos ir kvėpavimo raumenų grandinės funkcijos.

    2.1.6. Vienpusė „raumenų grandinė“ ir kūno asimetrija.

    2.1.7. Disfunkcinis laikysenos ir kvėpavimo modelis: kūno asimetrija.

    2.1.8. Diafragmos gydymas.

    2.2. Kryžkaulio–klubakaulio sąnarys (teorinė ir praktinė paskaita)

    2.2.1. Kryžkaulio–klubakaulio sąnario mobilumas.

    2.2.2. Kryžkaulio–klubakaulio sąnario testas.

    2.2.3. Kryžkaulio–klubakaulio sąnario gydymo technikos.

    2.2.4. Kryžkaulio–klubakaulio sąnario gydymo integravimas į Slėgio kolonų© modelį.

    3 dalis. Urogenitalinė sistema (teorinė ir praktinė paskaita)

    3.1. Moterų ir vyrų mažojo dubens anatomija bei fiziologija.

    3.2. Moterų mažojo dubens organų mobilumas: vieningo organų veikimo (unicist) koncepcija.

    3.2. Vyrų mažojo dubens organų mobilumas.

    3.3. Mažojo dubens sutrikimų patofiziologija ir klinikiniai požymiai: šlapimo ir išmatų nelaikymas, staigus noras šlapintis, pudendalinio nervo sindromas.

    3.4. Urogenitalinio trakto testai ir technikos

    3.4.1. Transsėdimasis ir transsėdynkaulinis testai.

    3.4.2. Gaktos–šlapimo pūslės ir gaktos–lytinių organų testai.

    3.4.3. Užtvarinės angos testas.

    3.4.4. Dubens pakėlimo testas.

    3.4.5. Prieššlapimo pūslinės bambinės fascijos technika.

    3.4.6. Gaktos–šlapimo pūslės fascijos technika.

    3.4.7. Užtvarinės angos technikos.

    3.4.8. Dubens pakėlimo technikos.

    3.5. Urogenitalinės sistemos gydymo integravimas į Slėgio kolonų© modelį

    3.5.1. Vyrų ir moterų urogenitalinės sistemos patologijos pagal Slėgio kolonų modelį: nevaisingumas, impotencija, dubens skausmas, dismenorėja, amenorėja.

    4 dalis. Paciento gydymas pagal Slėgio kolonų© metodą (teorinė ir praktinė paskaita)

    4.1. Slėgio kolonos© (teorija)

    4.1.1. Dešiniojo ir kairiojo diafragmos kupolų vertinimas (praktika).

    4.1.2. Dešiniosios slėgio kolonos vertinimas (praktika).

    4.1.3. Kairiosios slėgio kolonos vertinimas (praktika).

    4.2. Gydymo principai: Slėgio kolonų© normalizavimas (teorinė ir praktinė paskaita)

    4.2.1. Paciento vertinimas stovint (praktika).

    4.2.2. Paciento vertinimas gulint (praktika).

    4.2.3. Slėgio kolonų normalizavimo gydymo schema: Finet ir Williame© metodika (teorija ir praktika).

    4.3. Visceralinis mobilumas ir patologijos

    4.3.1. Skrandžio srities skausmas.

    4.3.2. Rėmuo.

    4.3.3. Rėmuo dėl rūgšties poveikio (pyrosis).

    4.3.4. Refliuksas.

    4.3.5. Stemplinės diafragmos angos išvarža.

    4.3.6. Viduriavimas.

    4.3.7. Vidurių užkietėjimas.

    5 dalis. Vidinė visceralinė dinamika© (teorinė ir praktinė paskaita)

    5.1. Vidinės visceralinės dinamikos tyrimai (teorinė paskaita).

    5.2. Įvairių pilvo sričių vidinės visceralinės dinamikos vertinimas (praktinė paskaita).

    5.3. Vidinės visceralinės dinamikos gydymas (praktinė paskaita).

    6 dalis. Virškinamojo trakto sfinkteriai (teorinė ir praktinė paskaita)

    6.1. Virškinamojo trakto sfinkterių anatomija ir fiziologija (autonominė kontrolė).

    6.2. Virškinamojo trakto sfinkterių sričių vertinimas ir gydymas

    6.2.1. Viršutinio stemplės sfinkterio sritis (žiedinis ryklės raumuo, Jacsono žnyplės).

    6.2.2. Apatinio stemplės sfinkterio kompleksas: apatinis stemplės sfinkteris (LES) ir diafragmos kojytės.

    6.2.3. Prievarčio sritis.

    6.2.4. Vaterio–Oddi sfinkterio sritis.

    6.2.5. Dvylikapirštės žarnos–tuščiosios žarnos sfinkterio sritis.

    6.2.6. Klubinės žarnos–aklosios žarnos vožtuvo sfinkterio sritis.

    6.2.7. Aklojo žarnyno–gaubtinės žarnos sfinkterio sritis.

    6.2.8. Cannon taško sritis.

    6.2.9. Kairiojo gaubtinės žarnos linkio sfinkterio sritis.

    6.2.10. Klubinės žarnos–riestinės žarnos sfinkterio sritis.

    6.2.11. Riestinės žarnos–išangės sfinkterio sritis.

    7 dalis. Kaukolės gydymo metodas pagal Slėgio kolonų© modelį

    7.1. Kaklo ir galvos fascijos bei jų tęstinumas su „raumenų grandine“©.

    7.2. Intrakranijinio slėgio koncepcija.

    7.3. Smegenų skysčio cirkuliacija: naujas modelis, pagrįstas naujausiais moksliniais atradimais.

    7.4. „Raumenų grandinės“ tęstinumas su fascijomis ir kaukolės raumenimis (teorinė paskaita).

    7.5. Kramtymo asimetrija ir laikysenos disbalansas (teorinė paskaita).

    7.6. Intrakranijinis slėgis ir jo pokyčiai (teorinė paskaita).

    7.7. Lėtinio cerebrospinalinio veninio nepakankamumo (CCSVI) reikšmė intrakranijinio slėgio pokyčiams ir jo sąsajos su Slėgio kolonų© modeliu (teorinė paskaita).

    7.8. CCSVI ir Slėgio kolonų© modelio tyrimai sergant išsėtine skleroze (teorinė paskaita).

    7.9. Smegenų skysčio cirkuliacija: nauji moksliniai įrodymai (teorinė paskaita).

    7.10. Intrakranijinio slėgio vertinimas ir normalizavimas pagal Slėgio kolonų© modelį (praktinė paskaita).

    8 dalis. Laikysenos asimetrija

    8.1. Pusiausvyra ir laikysena

    8.1.1. Boisset laikysenos kinetinė grandinė ir kūno judesių valdymo strategija.

    8.1.2. Laikysenos judesiai ir tiksliniai judesiai.

    8.1.3. Išankstinio laikysenos koregavimo refleksas.

    8.1.4. Laikysenos svyravimai ir nukrypimai.

    8.1.5. Apverstos švytuoklės modelis.

    8.2. Slėgio kolonų modelis ir laikysena

    8.2.1. Asimetrija, sportinis pajėgumas ir traumų prevencija sporte.

    8.2.2. Extensit ir kūno pusiausvyros kontrolė.

    9 dalis. Klajoklis nervas

    9.1. Klajoklio nervo funkcija kontroliuojant uždegiminius procesus (teorinė paskaita).

    9.2. Slėgio kolonų įtaka klajoklio nervo funkcijai (teorinė ir praktinė paskaita).

    9.3. Klajoklio nervo gydymas (praktinė paskaita).

    10 dalis. Pilvaplėvės sąaugos

    10.1. „Vidaus organų slydimo“ koncepcija (teorinė paskaita).

    10.2. Pilvaplėvės sąaugų reikšmė visceraliniam mobilumui ir pilvo skausmo etiopatogenezei (teorinė paskaita).

    11 dalis. Visceralinė kinezologija ir ultragarsinis tyrimas

    11.1. Ultragarso pagrindai.

    11.2. Ultragarso aparatas: nustatymai, funkcijos ir vaizdo atvaizdavimo režimai.

    11.3. Standartinės pilnavidurių organų vizualizavimo padėtys: kepenys, dešinysis inkstas, kairysis inkstas ir kasa.

    11.4. Pilnavidurių organų kvėpavimo metu atliekamų judesių vertinimo technikos (BM ir B režimais).

    11.5. Doplerografija.

    11.6. Klinikinis taikymas.

    12 dalis. Gydymo praktika su gyvais pacientais

LEKTORIAI:

Massimo Lombardozzi  

Osteopatas. Dėsto osteopatiją, manualinės terapijos specializaciją Argentinoje, Brazilijoje, Italijoje. „Finet & Williame“ dėstytojų komandos narys – vienintelis fakulteto narys, įgaliotas dėstyti „Pressure Columns©“ metodą Lotynų Amerikoje. Jis taip pat atliko knygos „Visceral Osteopathy, a Space for Discussion with the Medical World“ (Finet ir Williame, 2012) vertimą į italų ir portugalų kalbas.

Bendradarbiavo mokslinių tyrimų projektuose, kuriuose buvo tiriamas osteopatinio gydymo taikymas virškinamojo trakto patologijoms, kartu su „Policlinico Militare di Roma“ – Celio Gastroenterologijos ir Fizinės medicinos skyriais.

Klinikinių tyrimų, skirtų osteopatinio gydymo taikymui sergant išsėtine skleroze, kūrėjas ir koordinatorius.

Daugiau informacijos: tel.: +370 60344761 arba el.paštu: [email protected]