Tikriausiai daugeliui pažįstama situacija, kai kartu su simptomų atsiradimu yra pradedama ieškoti informacijos internete apie simptomų kilmę bei galimas ligas. Dažnu atveju rasta informacija yra interpretuojama klaidingai ir savarankiškai nusistatyta „diagnozė“ kelia dar didesnį nerimą. Sekantis žingsnis – ieškoti informacijos, kad (jei tik įmanoma) savarankiškai išsigydyti nustatytą diagnozę ir užsiimti savigyda. Prasideda užburtas ratas, kurio metu žmogus netgi dar labiau gali sau pakenkti.
Skauda akis. Ką daryti?
Pastaruoju metu pastebėjome išaugusį susidomėjimą akių problemomis bei akių mankšta. Kaip ir bet kurių kitų sutrikimų metu informacijos internete galima rasti apsčiai, tačiau svarbu gebėti atsirinkti tinkamą informaciją. Neturint atitinkamos žinių bazės, žvelgti į rastą informaciją selektyviai yra sudėtinga. Tarkime, skundžiatės retkarčiais besidvejinančiu vaizdu. Šis simptomas gali byloti apie padidėjusią akių įtampą, kataraktą, diplopiją (dvejinimasis akyse) ir kitas būkles. Vargu, ar spėliojimas bei gretutinių simptomų lyginimas su būklių simptomais padės išspręsti problemą. Tiksliai būklei nustatyti reikalinga specialisto konsultacija, kuri padės išspręsti Jūsų problemą daug efektyviau ir per trumpesnį laiką.
Akių mankštos nauda
Skirtingais akių pratimais stiprinami ne tik akių raumenys, bet taip pat gerinama pusiausvyra, regos aštrumas, smegenėlių funkcija bei pratimai sudaro reikšmingą gydymo dalį esant galvos smegenų sukrėtimui, dvejinimuisi akyse, žvairumui, gylio suvokimo sutrikimui. Visus akių pratimus jungiantis bruožas yra tas, kad atlikimo metu vieni raumenys yra slopinami, o kiti priešingai – aktyvinami. Todėl itin svarbu specifiškai atrinkti tinkamus pratimus, žinoti jų atlikimo kryptį, intensyvumą bei dozavimą. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės nemokėdami tinkamai įvertinti savo situacijos, pratimų specifikos, dar papildomai pertempia ir taip pertemptus raumenis. Manymas, kad kuo daugiau ir dažniau bus atliekami pratimai, tuo būklė greičiau pagerės, deja, tačiau pasiteisina ne visuomet.
Individualizuota akių mankšta
Dažna regėjimo sutrikimo problema slepiasi po akis judinančių raumenų disfunkcija. Todėl lygiai taip pat, kaip yra treniruojami didieji kūno raumenys, taip reikia dėmesio skirti ir mažiesiems raumenims. Svarbu atsižvelgti, kad ne visi pratimai akims yra tinkami išgydyti regėjimo sutrikimus. Todėl klinikinis mąstymas yra būtina sąlyga tinkamų pratimų parinkimui ir dozavimui.
„Kineziterapijos klinikos“ organizuojamų akių mankštos užsiėmimų metu pirmiausia kiekvienas dalyvis ištiriamas individualiai. Ištyrimo metu kineziterapeutas panaudoja specialius testus, kurių dėka galima nustatyti esančius raumenų funkcijos sutrikimus. Taip išsiaiškinama, kuris raumuo yra pertemptas ar visai neatlieka savo funkcijos. Atlikus išsamų ištyrimą suformuojamas individualizuotas gydymas akių mankšta:
- Jei raumuo yra pertemptas – skiriami pratimai akims slopinantys raumens funkciją.
- Jei raumuo neatlieka savo funkcijos – skiriami pratimai akims aktyvuojantys raumens funkciją.
Maksimaliam gydymo efektyvumui kineziterapeutas įvertina ir kitus gretutinius veiksnius, turinčių įtakos akių judesiams ir sukeliamiems simptomams. Kineziterapeutas įvertina motorinį valdymą, koordinaciją, smegenėlių funkciją, kaklo raumenų įtampą ir atsižvelgiant į kiekvieną situaciją individualiai rekomenduoja efektyviausius pratimus akims.
Pratimai akims specifinių būklių metu
Žemiau pateikiami keletas pratimų pavyzdžių esant galvos smegenų sukrėtimui arba vestibuliarinio aparato sutrikimams. Šių sutrikimų metu yra pakitusi smegenėlių funkcija, tačiau norint aktyvinti smegenėles, visų pirma reikia ištirti, kurios pusės smegenėlės yra hipoaktyvios, o kurios – hiperaktyvios. Gauti duomenys padės nuspręsti, kurios pusės smegenėlėms reikalingas aktyvavimas. Ištyrus abi smegenėlių puses, specifiškai parenkami ir pritaikomi pratimai atsižvelgiant į intensyvumą, dozavimą ir judesių kryptį. Svarbu pabrėžti, kad atliekant pratimus visą laiką turi būti aiškiai matomi sufokusuoti objektai (pirštas, pieštukas, kiti naudojami daiktai). Jei pratimų metu pradedamas jausti galvos svaigimas, tuomet reikia sumažinti intensyvumą ir atitinkamai pratimą atlikti lėčiau, kol nebebus jaučiamų nepageidaujamų simptomų.
Horizontalios sekados
Atliekama ištiesus rankų nykščius į viršų (arba laikant du ryškius daiktus rankose) prieš save pečių plotyje akių lygyje. Atsižvelgiant į būklę, atstumą tarp daiktų galima mažinti arba didinti. Sukoncentravus žvilgsnį į vieną daiktą po signalo reikia stengtis kiek įmanoma greičiau nesustojant žvilgsnį perkelti nuo vieno objekto prie kito ir atgal bei kiek įmanoma daugiau kartų. Objektai turi nesilieti ir žvilgsnio sukimas turi sustoti ties kiekvienu objektu ir aiškiai jį užfiksuoti. Pratimas atliekamas 30 sek.
Atstumimai dvejinimuisi
Sėdint, ištiestoje rankoje laikomas pieštukas ir žvilgsnis sukoncentruojamas į jį. Pieštukas nuolat sekamas akimis bei tolygiai artinamas prie veido, kol vaizdas pradeda dvejintis. Toje padėtyje, kur vaizdas pradėjo dvejintis, kelias sekundes pieštukas ir žvilgsnis užlaikomas. Nenuleidžiant žvilgsnio pieštukas atitraukimas atgal iki padėties, kurioje vaizdas nustoja dvejintis ir čia užlaikoma kelias sekundes. Tuomet yra atsipalaiduojama bei ištiesama ranka prieš save. Veiksmai kartojami 5-8 kartus. Galima pratimo atlikimo progresija stovint.
Sekimas ratu
Atliekama prieš save ištiesta ranka, laikant ryškų daiktą (pieštuką) ir į jį sukoncentruojant žvilgsnį. Nejudinant galvos daiktas sukamas ratu pagal laikrodžio rodyklę ir sekamas akimis 30 sek. Po to keičiama kryptis ir ratai sukami prieš laikrodžio rodyklę 30 sek. Galimos pratimo progresijos.
Vestibuliarinis akių mokymas (vestibuloocular training)
Stovint pieštukas laikomas prieš save abiem šiek tiek sulenktomis rankomis. Žvilgsnis sukoncentruojamas į pieštuko galą. Išlaikant žvilgsnį į pieštuką, galva sukama į kairę ir į dešinę, nenuleidžiant akių nuo pieštuko. Pratimas atliekamas 30 sek., tuomet 20 sek. skiriama poilsiui. Po poilsio pratimai kartojami keliant galvą aukštyn ir leidžiant žemyn 30 sek. Galimos kelios pratimo progresijos.
Akių mankštos intensyvumas
Ypač svarbu ne tik parinkti atitinkamus pratimus akims, bet ir atsižvelgti į pratimų intensyvumą ir dozavimą. Tik pradėjus lankyti akių mankštos užsiėmimus rekomenduojami pratimai yra mažesnio intensyvumo, palaipsniui intensyvumą didinant. Pasirinkus netinkamą pratimų intensyvumą gali pasireikšti netgi būklės pablogėjimas, nes akių raumenys yra nepratę prie tenkančio krūvio ir taip yra pernelyg nuvarginami. Dėka mažų užsiėmimų grupių kineziterapeutas gali skirti dėmesio kiekvienam dalyviui individualiai, stebėti kiekvieno progresą, koreguoti akių pratimų intensyvumą ir jei atsiranda poreikis – modifikuoti akių mankštos programą.
Daugiau informacijos apie „Kineziterapijos klinikoje“ organizuojamus akių mankštos užsiėmimus ir užsiregistruoti galite el. paštu [email protected] arba telefono numeriu +370 682 21 414.
