Stuburo skausmai – vieni dažniausiai pasitaikantys žmonių nusiskundimai, kurie iš dalies arba labai trukdo gyvenimo kokybei ir kasdieniai veiklai. Statistika rodo, kad dėl šių skausmų praleidžiama daugiausiai darbo dienų per metus. Dažniausiai skausmas atsiranda dėl įvairių stuburo disfunkcijų ir patologijų. Stuburo patologijos – tai tokia būklė, kai skausmas ar kiti simptomai atsiranda dėl struktūrinių pakitimų stubure (slankstelių, tarpslankstelinių diskų, skersinių, keterinių ataugų, raiščių, plokštelių). Stuburo patologijų sukeltas skausmas kitaip dar vadinamas vertebrogeniniu skausmu. Stuburo disfunkcijos – tai skausmo, judesio ar kiti sutrikimai, sukelti tam tikro raumenų ar kitų struktūrų disbalanso, galintys atsirasti net jeigu nėra konkretaus struktūrinio pažeidimo.

Pagrindinės stuburo disfunkcijų ir patologijų atsiradimo priežastys

• Ilgalaikė statinė padėtis (sėdėjimas, stovėjimas);
• Monotoniški pasikartojantys judesiai;
• Netaisyklingas sunkių daiktų kėlimas/nešimas;
• Neergonomiška darbo aplinka (ilgos darbo valandos, nepatogios padėtys, nepatogiai įrengta darbo aplinka, per didelis fizinis krūvis);
• Stresas;
• Nespecifiniai stuburo skausmai siejami su rūkymu, genetiniais veiksniais (paveldimumu), skausmo pasireiškimu šeimos istorijoje, blogesniu išsilavinimu, nutukimu, moteriška lytimi, bloka ekonomine ir socialine padėtimi bei prastesniu išsilavinimu;
• Stuburo disfunkcijos atsiradimo priežastis yra siejama su raumenų disbalansu, pasyviu gyvenimo būdu, mitybos pokyčiais bei oro sąlygomis (žiemą disfunkcijos padažnėja).

Stuburo disfunkcijų ir patologijų gydymas

Visų anksčiau minėtų stuburo disfunkcijų ir patologijų gydymas yra labai individualus ir priklauso nuo kiekvieno žmogaus simptomų, pažeidimo lygio ir būklės. Pavyzdžiui, tarpslankstelinio disko išvaržos gydymui svarbu ar ji yra medialinė ar lateralinė ar centrinė ir ar yra simptomų plitimas į koją/s. Spondiliolistezės gydymas priklauso nuo to ar ji yra antero (slankstelio kūnas paėjęs į priekį) ar retro (slankstelio kūnas paėjęs atgal), ar latero (į šoną). Bechterevo ligos gydymui dažnai padeda rotaciniai judesiai. Todėl parenkant gydymą, svarbiausia yra funkcinis ištyrimas, kurio pagalba galima nustatyti, kokia turėtų būti gydymo strategija ir taikomi metodai. Tai gali būti tiek gydomoji mankšta – kraujotakos gerinimui, raumenų aktyvacijai bei stiprinimui, tiek funkcinė neurologija – receptorinių disfunkcijų pašalinimui, tiek manualinė terapija – skausmo mažinimui, kraujotakos gerinimui bei minkštųjų audinių atpalaidavimui, sąnarių paslankumo gerinimui ar kita gydymo metodika. Kai kuriais atvejais reikalinga chirurginė intervencija po kurios seka konservatyvus gydymas mankštomis, kineziterapija, manualine terapija, taikomąja kineziologija, funkcine neurologija, fizioterapija ir tt.