Sąnarių skausmas – viena iš dažniausiai pasitaikančių griaučių-raumenų sistemos problemų. Žmogaus kūne yra daug skirtingo dydžio sąnarių, kurie jungia kaulines struktūras, padeda judėti ir atlaiko dideles apkrovas. Sąnarių skausmas yra gana dažnas nusiskundimas, kurį patiria įvairaus amžiaus žmonės. Kyla klausimas dėl ko atsiranda sąnarių skausmas, kas jį sukelia, taip pat kokie efektyviausi būdai, padedantys malšinti simptomus?
Sąnarių skausmo priežastys
Sąnarių skausmo priežastys gali būti labai įvairios. Dažniausiai yra išskiriami šie veiksniai, galintys turėti įtakos sąnarių skausmui:
Traumos: sąnarių skausmą gali sukelti sužalojimai, tokie kaip sumušimai, patempimai ir lūžiai.
Artritas (sąnarių uždegimas): tai gan dažna sąnarių skausmo priežastis. Artritas gali apimti tiek vieną sąnarį, tiek grupę sąnarių. Vieną sąnarį apimantis artritas dažniausiai atsiranda dėl to sąnario perkrovos arba sumušimo. Tuo tarpu grupę sąnarių apimantis artritas dažniau būna reumatinės kilmės. Tai autoimuninė liga, kuri gali pasireikšti įvairiame amžiuje ir yra diagnozuojama pagal simptomus, todėl svarbu nuolat atlikti sveikatos patikrinimą ir laboratorinius tyrimus.
Sąnarių artrozė – sąnario degeneraciniai pakitimai.
Tendinitai: sausgyslių uždegimai taip pat gali sukelti sąnarių skausmą.
Bursitas: bursų (tepalinio sąnario maišelio) uždegimas, gali atsirasti dėl dažno pasikartojančio judesio, kuris traumuoja tepalinį maišelį.
Per didelis krūvis: tai pasikartojantys judesiai arba per didelės sąnario apkrovos, pvz. viršsvoris, todėl tai gali sukelti skausmą ir uždegimą sąnaryje.
Infekcijos: tam tikros infekcijos, pvz., Laimo liga, gali sukelti sąnarių skausmą.
Autoimuniniai sutrikimai: tokios būklės kaip vilkligė ir kitos gali sukelti sąnarių skausmą.
Hormoniniai pokyčiai: hormonų lygio pokyčiai, tokie kaip nėštumo ar menopauzės metu, taip pat gali sukelti sąnarių skausmą.
Sąnarių uždegimas – artritas
Sąnarių uždegimas, taip pat žinomas kaip artritas. Artritas yra platus terminas, vartojamas apibūdinti sąnarių uždegimą ir skausmą. Dažnai net ir mokslinėje literatūroje artritas yra painiojamas su artroze. Artrozė – sąnarių degeneracinė liga, atsirandanti su amžiumi. Tuo tarpu artritas – sąnarių uždegimas, sukelianti sąnarių skausmą, kuris gali būti ir be sąnario struktūrinių pakitimų (degeneracijos). Artritas gali paveikti vieną ar kelis kūno sąnarius. Nors artrito rūšių yra labai daug, dažniausi artrito tipai yra ūmus osteoartritas, reumatoidinis artritas ir podagra. Sąnarių uždegimo gydymas labai skirsis priklausomai nuo jo tipo ir gali būti gydomas skirtingais būdais, pvz.; gali apimti vaistus, kineziterapiją, gyvenimo būdo pokyčius, sunkiais atvejais net chirurgiją. Ūminis artritas dažniausiai atsiranda dėl sąnario sumušimo ar kitokios traumos arba dėl labai didelės perkrovos. Tokiu atveju gydymas trumpuoju laikotarpiu dažniausiai apima prieuždegiminius vaistus, fizikinius veiksnius (šaltį), apkrovos mažinimą (ramybę) ir švelnią kineziterapiją. Tuo tarpu ilguoju laikotarpiu siekiama sumažinti raumenų disbalansą ir stiprinti raumenų funkciją, siekiant sumažinti sąnariams tenkančią apkrovą. Reumatoidinis artritas yra autoimuninis sutrikimas, dėl kurio organizmo imuninė sistema atakuoja sąnarius ir sukelia uždegimą bei skausmą. Tokiu atveju gydymo planui vadovauja gydytojas reumatologas, kuris dažniausiai skiria medikamentinį gydymą, o kineziterapija taikoma kaip pagalbinė priemonė skausmui mažinti ir sąnarių funkcinei būklei gerinti.
Sąnarių artrozė – degeneracinė liga ar natūralus amžėjimo procesas?
Daugelis žmonių išgirdę sąnarių artrozės diagnozę puola į neviltį manydami, kad sąnarys yra susidėvėjęs ir skausmas juos lydės visą gyvenimą. Vis dėlto, artrozė, arba sąnarinės kremzlės bei sąnarinio tarpo plonėjimas, yra natūralus senėjimo procesas ir jis vyksta absoliučiai visiems. Didelės apimties mokslinės radiologinės studijos rodo, kad artrozė labai dažnai nekoreliuoja su pacientų jaučiamais simptomais, t.y. didelė dalis žmonių turinčių artrozę nejaučia jokių sąnarių skausmo simptomų, tuo tarpu didelė žmonių dalis neturinti artrozės, juos jaučia.
Taigi, dėl ko kyla skausmas? Be abejo, labai progresavusi – III ar IV laipsnio artrozė, veikiausiai sukels simptomus. Tačiau I ir II tipo artrozė dažnai simptomų nesukelia, tai yra natūralus sąnarių amžėjimo pokytis. Sąnarinė kremzlė neturi nervų (nėra įnervuota), todėl pati iš savęs skausmo sukelti negali. Moksliniai tyrimai rodo, kad pavyzdžiui tik apie 20% klubo sąnario artrozę turinčių pacientų jaučia skausmą. Tuo tarpu skausmą sukelia aplink sąnarį esančių minkštųjų audinių perkrovos arba sąnarinės kapsulės uždegimas (sinovitas).
Įdomiausia, kad sąnarių artrozės progresavimui ankstyvose stadijose didžiausią įtaką daro medžiagų apykaitos sutrikimai, nulemti netinkamos mitybos, streso, prastos miego kokybės ir per mažo fizinio aktyvumo. Tik artrozei progresavus, sąnario perkrovos tampa svarbesnis veiksnys, kuris gali sukelti simptomus. Kitaip tariant, esant optimaliai medžiagų apykaitai, nes ir labai perkrovus sąnarius, labai didelių simptomų jie veikiausiai nesukels. Tačiau esant lėtiniai sutrikusiai medžiagų apykaitai, artrozė gali progresuoti ir eigoje sąnariai veikiausiai ims nebetoleruoti fizinio krūvio.
Ar esant artrozei reikia vengti fizinio krūvio? Anaiptol. Kadangi sąnarinė kremzlė neturi nei kraujagyslių nei nervų, ją maitina tik sąnarinis skystis. Tam, kad skatinti sąnarinio skysčio gamybą, maistinių medžiagų pasisavinimą ir kremzlės ląstelių regeneraciją – būtina kremzlės kompresija ir dekompresija. Taigi, išgirdus sąnarių artrozės diagnozę jokių būdu nereikėtų nustoti judėti. Mažas fizinis aktyvumas yra didžiausia kremzlės plonėjimo priežastis. Be abejo, didelio laipsnio artrozės atveju fizinis aktyvumas turi būti labai dozuotas, bent jau kol kremzlė jautriai reaguoja į apkrovas, tačiau jokiu būdu jo visiškai neapribojant. Tuo tarpu artrozės atveju reikėtų vengti ilgų statinių padėčių – sėdėjimo, stovėjimo ar klūpėjimo, nes jų metu kremzlė yra neaprūpinama maistinėmis medžiagomis ir yra spaudžiama tik viena kremzlės dalis.
Artrozės simptomams valdyti ir malšinti rekomenduojamas kompleksinis gydymas, įskaitant:
Labai ūmiais atvejais (greta esant ir artritui) – steroidinės injekcijos į sąnarį;
Dozuotas fizinis krūvis – fiziniai pratimai ir kasdieninės veiklos;
Manualinė terapija trumpuoju laikotarpiu, siekiant mažinti skausmą, atpalaiduoti pertemptus minkštuosius audinius ir geriau aktyvuoti raumenis;
Gyvenimo būdo veiksnių koregavimas – mitybą, streso valdymas, miego kokybės gerinimas, žalingų įpročių apribojimas;
Maisto papildų vartojimas – moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyvose artrozės stadijose gliukozaminio gliukanų ir chondrotino maisto papildai gali turėti teigiamos įtakos sąnarių sveikatai.
Sąnarių skausmas naktį
Sąnarių skausmas naktį dažniausiai siejamas su uždegiminiais procesais, jį gali sukelti įvairūs prieš tai išvardinti uždegiminiai veiksniai – bursitas, tendinitas, artritas, hormoniniai pokyčiai, ligos ir kiti. Nors sąnarių skausmas naktį byloja apie jau egzistuojančią sąnarių problemą, tačiau ir pati miego kokybė ir sąlygos gali skausmą provokuoti šiek tiek labiau. Tam tikros miego padėtys gali turėti įtakos sąnarių skausmo naktį atsiradimui, tai yra miego metu, tam tikros pozicijos ir padėtis, gali sudaryti spaudimą sąnariams ir sustiprinti skausmą, ypač jei žmogus turi viršsvorį, yra patyręs traumą ar serga sąnarių ligomis. Taip pat sąnarių skausmas naktį kartais gali stiprėti ir dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ir padidėjusio sąnarių sąstingio. Norint sumažinti sąnarių skausmą naktį, svarbu išlaikyti optimalų kūno svorį, reguliariai mankštintis ir vengti veiklos, kuri per daug apkrauna sąnarius. Taip pat, lankantis pas kineziterapeutą, naudojant šilumos ar šalčio terapiją, vartojant nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, laikantis sveikos ir subalansuotos mitybos, galima sumažinti sąnarių skausmą naktį ir pagerinti miego kokybę. Taip pat rekomenduojama miego metu, stengtis rinktis padėtis, kurios mažiausiai provokuoja sąnarių skausmą. Pavyzdžiui: jaučiant klubų, kelių skausmus ir gulint ant šono, rinktis pagalvėlę ar volelį tarp kojų. Taip išlaikysime tinkamą dubens padėtį ir sumažinsime tiesioginį spaudimą į šiuos sąnarius. Labai svarbu ir tinkamo čiužino pasirinkimas, ne per didelė pagalvė, kad būtų išlaikomi kaklo ir nugaros fiziologiniai linkiai ir papildomai nebūtų provokuojamas sąnarių skausmas naktį. Jei skausmas išlieka arba palaipsniui blogėja, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu dėl tolesnio įvertinimo ir gydymo.
Sąnarių skausmas nėštumo metu
Sąnarių skausmas nėštumo metu yra gana dažnas nėščių moterų nusiskundimas. Tai gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant hormoninius pokyčius, svorio didėjimą, laikysenos ir eisenos pokyčius. Nėštumo metu sąnarių skausmas dažniausiai jaučiamas klubų, kelių ir apatinės nugaros dalies srityse. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu raiščiai ir sąnariai tampa labiau atsipalaidavę, dėl vyraujančio relaksino gamybos, todėl gali padidėti sąnarių įtampa, siekiant išlaikyti kūną stabiliai. Tai gali sukelti skausmą ir diskomfortą, ypač pagrindinį svorį laikančiuose sąnariuose, tai yra, apatinės nugaros dalies – kryžmeniniame klubo, klubų, kelių, čiurnos. Svorio padidėjimas nėštumo metu taip pat gali sukelti papildomą stresą ir apkrovą sąnariams, o tai vėlgi gali sukelti skausmą ir diskomfortą. Vaisiui augant mamos pilve, svorio centras pasislenka į priekį, todėl gali pasikeisti laikysena ir eisena. Visos šios priežastys turi tiesioginės įtakos sąnarių skausmui nėštumo metu. Norint palengvinti sąnarių skausmą nėštumo metu, svarbu išlaikyti rekomenduojamą svorį nėščiajai moteriai. Tam padėti gali reguliarus fizinis aktyvumas, sveika ir subalansuota mityba. Taip pat normalaus svorio palaikymas ir fizinis aktyvumas prisideda prie tinkamos laikysenos išlaikymo. Mažo poveikio pratimai, tokie kaip plaukimas, vaikščiojimas ar mankštos su kineziterapeutu, gali padėti sustiprinti raumenis, o tai padės sumažinti sąnarių skausmą nėštumo metu. Be to, sąnarių skausmo mažinimui nėštumo laikotarpiu rekomenduojama avėti itin patogią avalynę, vengti aukštakulnių, ar nepatogių, per mažų batų. Jei sąnarių skausmas besilaukiančią moterį ypač vargina ir yra stiprus, svarbu kreiptis konsultacijai pas specialistą, kad būtų įvertinta būklė.
Sąnarių skausmas po COVID-19
Nors atrodo pandemija ir baigėsi, tačiau sąnarių skausmas yra vienas iš dažniausių simptomų, apie kuriuos praneša žmonės, pasveikę nuo COVID-19 infekcijos. Remiantis žurnale „Annals of the Rheumatic Diseases“ paskelbtu tyrimu, sąnarių skausmas po COVID pasireiškė 15% tyrimo dalyvių, kurie pasveiko nuo COVID-19 infekcijos. Tiksli sąnarių skausmo po COVID-19 priežastis dar nėra iki galo aiški. Tačiau manoma, kad virusas gali sukelti uždegiminį organizmo atsaką, dėl kurio atsiranda sąnarių skausmas, sustingimas, aktyvėja uždegiminiai procesai sąnariuose ir pasireiškia kiti simptomai. Kai kuriais atvejais sąnarių skausmas gali būti ir užsitęsusio COVID-19 simptomas, nes atliktų tyrimų publikacijose, jis minimas kaip vienas labiausiai pasireiškiančių ir išliekančių simptomų net ir pasveikus. Taip pat žvelgiant į pandemijos laikotarpį, manoma, kad prie sąnarių skausmo ir didesnio žmonių kiekio patiriančių jį galėjo prisidėti ir fizinio aktyvumo stoka. Pandemijos COVID-19 metu, žmonės negalėjo lankyti mėgiamų užsiėmimų ir veiklų, dirbti teko iš namų. Patekti pas specialistus tapo sunku arba išvis neįmanoma. Tyrėjai mano, kad visa tai taip pat turėjo didelės įtakos sąnarių skausmo atsiradimui, nes ypač sumažėjo fizinis krūvis. Kalbant apie COVID-19 infekciją ir jos gydymą, manoma kad, sąnarių skausmas taip pat gali būti kai kurių COVID-19 gydymo būdų, tokių kaip steroidai, šalutinis poveikis. Jei atsigavę nuo COVID-19 jaučiate sąnarių skausmą, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu. Jie gali įvertinti jūsų simptomus ir rekomenduoti individualiai pritaikytas gydymo galimybes, pvz.: skausmą malšinančius vaistus, kineziterapiją ar kitas priemones.
Migruojantis sąnarių skausmas
Migruojantis sąnarių skausmas – tai skausmas, kuris laikui bėgant pereina iš vieno sąnario į kitą. Tai gali būti simptomas kai kurių ligų, įskaitant reumatines ligas, laimo ligą ar vilkliges.
Laimo liga: tai bakterinė infekcija, kurią perneša erkės ir gali sukelti migruojančius sąnarių skausmus, taip pat karščiavimą, nuovargį ir panašiai.
Reumatinė karštligė: tai streptokokinės infekcijos komplikacija, galinti sukelti migruojančius sąnarių skausmus, taip pat karščiavimą, bėrimą ir kitus simptomus.
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV): tai autoimuninė liga, kuri sukelia sąnarių skausmą, taip pat kitus simptomus, tokius kaip nuovargis, karščiavimas ir odos bėrimai. Sąnarių skausmas sergant sistemine raudonoji vilklige (SRV) gali būti migruojantis.
Reaktyvusis artritas: tai artrito tipas, kuris gali atsirasti po infekcijos kitoje kūno dalyje, pvz., šlapimo takuose ar žarnyne. Tai gali sukelti sąnarių skausmą, kuris juda iš vieno sąnario į kitą.
Psoriazinis artritas: tai artrito tipas, kuris gali pasireikšti žmonėms, sergantiems psoriaze, odos liga. Tai gali sukelti sąnarių skausmą, kuris juda iš vieno sąnario į kitą.
Taigi, yra nemažai ligų, kurios gali sukelti migruojantį sąnarių skausmą. Jei pastebėjote migruojantį sąnarių skausmą, svarbu kreiptis į gydytoją nedelsiant, kad jis įvertintų Jūsų būklę, nustatytų pagrindinę skausmo priežastį ir parengtų gydymo planą, padėsiantį palengvinti simptomus.
Kas padeda nuo sąnarių skausmo:
Skundžiantis sąnarių skausmu žmonės ieško būdų kas galėtų padėti jį numalšinti. Yra keletas būdų, kaip sumažinti ir malšinti sąnarių skausmą:
Kineziterapija. Reguliarūs pratimai ir fizinis krūvis gali padėti malšinti sąnarių skausmą. Taisyklingai atliekant pratimus, dirbant su kineziterapeutu, galima sustiprinti raumenis, sausgysles ir raiščius. O tai padės sumažinti spaudimą ir krūvį sąnariams, taip pat gerės jų biomechanika ir mažės traumų bei artrozės rizika. Vis dėlto labai svarbu yra individualus planas ir būklės įvertinimas. Specialistas – kineziterapeutas, individualiai įvertina būklę, testuoja ir analizuoja situaciją konkrečiai apsilankiusiam žmogui. Todėl pratimai parenkami individualiai, atsižvelgiant į esamą būklę, lūkesčius ir kitus veiksnius. Parinkus tinkamus pratimus ir kontroliuojant taisyklingą atlikimą, galima sumažinti o kartais net panaikinti jaučiamus simptomus, pagerinti bendrą savijautą ir nuotaiką. Taip pat galima atlikti kineziterapiją vandenyje. Vandenyje sumažėja jaučiamas kūno svoris, tai leidžia lengviau atlikti pratimus ir sąnariai nėra tokie apraunami, mažėja jų kompresija. Taip ne tik lengviau atliekami pratimai, bet ir stiprinamas kūnas. Kineziterapeutas taip pat gali naudoti ir kitas nebūtinai su aktyviu judesiu susijusias metodikas. Pavyzdžiui, manualinė terapija apima praktinius metodus, tokius kaip sąnarių mobilizacija ar manipuliavimas. Šie metodai padeda sumažinti skausmą ir pagerinti sąnarių judrumą.
Karščio ir šalčio terapija („kontrastinės vonelės arba kontrastinis dušas“): sveikatos priežiūros specialistai ir liaudies medicina taip pat siūlo ir kitas sąnarių skausmą galinčias padėti malšinti priemones. Pavyzdžiui, skaudamą vietą galima šildyti ir šaldyti. Bene dažniausiai minima karščio ir šalčio terapija – kontrastinė hidroterapija arba „kontrastinis dušas“. Šiluma ir šaltis gali padėti sumažinti uždegimą ir sumažinti skausmą. Pastebina, kad karščio ir šalčio terapija gali padėti sumažinti nuovargį. Analizuojant mokslinę literatūrą ir atliekamus tyrimus, nustatyta, kad sportininkai kurie skundžiasi sąnarių skausmu po fizinio krūvio, kontrastinė hidroterapija padėjo sumažinti nuovargį ir skausmą. Viename tyrime buvo nustatyta, kad kontrastingos karštos ir šaltos vonios padėjo komandų sporto žaidėjams atsigauti po nuovargio praėjus 24–48 valandoms po rungtynių. Taip pat „kontrastinis dušas“ mažina patinimą, kas padeda nuo sąnarių skausmo. Skausmingame sąnaryje jį sumušus ar esant kitai patologijai vyksta uždegiminės reakcijos, kurios sukelia skausmą ir patinimą, hidroterapija skatiną kraujagyslių plėtimąsi ir siaurėjimą, o tai leidžia judėti skysčiams, ko pasekoje sumažėja patinimas.
Masažas: pažeistos vietos masažas gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti sustingimą sąnariuose. Masažas padeda sumažinti raumenų įtampą aplink sąnarį, o tai gali padėti sumažinti spaudimą sąnariui ir sumažinti skausmą. Masažo metu yra gerinama kraujotaka. Todėl greitesnė apykaita ir kraujo tekėjimas sąnario link gali padėti sumažinti uždegimą ir paskatinti gijimą. Taip pat masažo metu yra didinama judesių amplitudė, taip palengvinamas judesys per sąnarį. Dar vienas masažo privalumas, kad jo metu galima paskatinti endorfinų išsiskyrimą, o tai natūralūs organizmo gaminami skausmą malšinantys vaistai. Be jau paminėtų masažo gerųjų savybių dar viena yra streso mažinimas. Masažas gali padėti sumažinti stresą ir paskatinti atsipalaiduoti ir taip prisidėti prie sumažinti raumenų įtampos ir skausmo mažinimo. Vis dėlto renkantis masažą svarbu pasikalbėti su gydytoju, kineziterapeutu ar kvalifikuotu masažo specialistu, ypač jei pacientas turi sąnarių skausmą ar sveikatos sutrikimų, pažeidžiančių sąnarius.
Vaistai: nors vaistai yra ne išeitis ilgalaikiam sąnarių skausmo sprendimo būdui, tačiau tai paplitusi metodika siekiant greitai nuslopinti problemą. Dažnai yra vartojami nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip, ibuprofenas ar kiti, kurie greitai numalšina skausmą ir žmogus tam tikrą laiko tarpą gali gyventi be jokio skausmo. Svarbu paminėti tai, jog apie vaistų vartojimą reikia konsultuotis su gydytoju arba vaistininku. Vis dėlto, ieškant ilgalaikio sprendimo būdo, vaistai nėra rekomenduojami.
Svorio mažinimas: esant viršsvoriui, sąnariai patiria didesnį krūvį, yra labiau spaudžiami ir tai gali lemti skausmo atsiradimą. Svorio sumažinimas gali padėti mažinti spaudimą ir apkrovas sąnariams, ypač apatinės galūnės (kelių, klubų, čiurnos) ir taip prisidėti prie geresnės savijautos.
Mitybos pokyčiai: sveika mityba, kurioje gausu priešuždegiminių maisto produktų, tokių kaip vaisiai, daržovės ir omega-3 riebalų rūgštys, gali padėti sumažinti sąnarių skausmą.
Miego kokybės gerinimas ir streso valdymas: miego kokybė ir lėtinis stresas yra veiksniai, labai stipriai veikiantys mūsų medžiagų apykaitą. Kaip minėjome pastraipoje apie sąnarių artrozę, medžiagų apykaitos sutrikimai yra viena iš pagrindinių priežasčių, nulemenčių atrozės progresavimą ir skausmą. Todėl nors ir pirmo žvilgsnio galėtų ir nepasirodyti, miego kokybės užtikrinimas ir streso valdymas taip pat gali būti labai veiksmingi siekiant sumažinti sąnarių skausmus.
