Nugaros skausmas viena dažniausių problemų, dėl kurios kreipiamasi į sveikatos specialistus. Tai dažniausiai pasitaikantis kaulų – raumenų sistemos sutrikimas ir viena opiausių šiuolaikinės medicinos problemų. Nustatyta, jog nugaros skausmas pradeda varginti dažniausiai sulaukus 30-ies metų bei stiprėja didėjant amžiui,o sulaukus 40-ies juntamas iradijuojantis, nespecifinis skausmas. Darbo atlikimo technika ir specifika dažniausiai yra vienas iš rizikos veiksnių – net trečdalis dirbančiųjų pažymi, jog jaučia skausmą darbo metu.
Pagal skausmo kilmę nugaros skausmas skirstomas į specifinį ir nespecifinį. Specifinis nugaros skausmas apibrėžiamas kaip skausmas kilęs dėl patologijos.

Pagal lokaciją nugaros skausmas gali būti skirstomas į 3 zonas:

Kaklo skausmas – Cervikalgija

Krūtinės ląstos, tarpumenčio skausmas – Torakalgija

Juosmens skausmas – Liumbalgija

Dažniausiai pasitaikančios nugaros skausmo priežastys

Pagal kilmę, skausmas gali būti:

  • Somatinis skausmas – jo kilmė yra kaulų, raumenų ir kitų minkštųjų audinių bei odos patologijos.
  • Visceralinis – skausmas susijęs su vidaus organų sutrikimais, jis gali atsispindėti įvairiose kūno vietose.
  • Vaskulogeninis – skausmas, kuris dažniausiai atsispindi nugaroje dėl kraujagyslėse esančių nociceptorių.
  • Neuropatinio skausmo priežastys – nervų sistemos pažeidimai. Dažnai viena iš skausmo priežasčių yra ir psichologija, t.y. patiriamas stresas, įtampa.

Pagrindinės nugaros skausmą sukeliančios priežastys:

  • Netinkamas gyvenimo būdas. Nuolatinis sėdimas darbas, netaisyklinga laikysena ir sukumpusi kūno padėtis sėdint ar vairuojant, mažas fizinis aktyvumas silpnina nugaros raumenis, kuriems tampa per sunku remti nugarą. Dėl šios priežasties nugara tampa itin pažeidžiama, pradeda varginti skausmai. Nugaros skausmai pasireiškia ir atsiradus minkštųjų audinių (raumenų, raiščių) pažeidimams kuriuos sukelia netaisyklingas sunkių daiktų nešimas, kėlimas, staigūs judesiai. Pastovi netaisyklinga laikysena suformuoja stuburo iškrypimus, kurie laikui bėgant gali pradėti nuolat varginti ir sukelti skausmus.
  • Traumos. Nugaros skausmą dažnai sukelia įvairūs raumenų, juosmens-kryžmens patempimai, kurie dažnai pasitaiko tarp sporto profesionalų bei mėgėjų. Tai nutinka, kai sportuojant pasirenkamas pernelyg didelis krūvis, pervertinamos fizinės galimybės, netaisyklingai atliekami judesiai. Tokiu atveju galimai patiriama trapslankstelinio disko išvarža ar slankstelio listezė (poslinkis). Nugaros skausmai pasireiškia ir įvykus nugaros, stuburo pažeidimams, sumušimams nukritus, nelaimingų atsitikimų kelyje metu, praktikuojant ekstremalų sportą.
  • Ligos. Nugaros skausmą gali išprovokuoti tarpslankstelinių diskų ligos, pakitimai sąnariuose, pasikeitęs slankstelių augimas, degeneracinė sąnarių liga, osteochondrozė ir pan.  Ganėtinai dažnai nugaros skausmų priežastis – nervinių šaknelių uždegimas – radikulitas. Atsiradus radikulitui, skausmai gali pasireikšti įvairiose stuburo vietose: nuo kaklo iki uodegikaulio. Dažniausiai skundžiamasi juosmens ir kryžmens srities skausmais. Dažnai nugaros skausmai pasireiškia dėl sisteminių stuburo ligų, tokių kaip spondilitas ar osteoartritas, tačiau reikėtų nepamiršti, kad ir vidaus organai gali sukelti nugaros skausmus (per atspindžio skausmo mechanizmą), kurie gali pasireikšti inkstų akmenligės arba pankreatito atvejais.

Kineziterapijos klinika nugaros srities skausmo gydymui taiko

Manualinę terapiją – specialisto rankų judesiais numalšinami ūminiai ir lėtiniai stuburo skausmai, atkuriama taisyklinga sąnarių, stuburo slankstelių biomechanika, atpalaiduojami įtempti nugaros raumenys. Metodika padeda esant netinkamai laikysenai, nugaros sąnarių uždegimui, gydyti radikulitą (radikulopatiją), skoliozę (stuburo išlinkimą į šoną).

Funkcinę neurologiją – didžioji dalis nugaros problemų – nespecifinės (t.y. nesukeltos konkrečios patologijos ar ligos), todėl funkcinė neurologija yra nepamainomas metodas sprendžiant nugaros skausmus ir atstatant įvairaus tipo disfunkcijas.

Teipavimą – padeda numalšinti uždegiminius procesus, atsiradusius įvairių nugaros, jos sąnarių, raumenų pažeidimus po įvairių traumų, gerina apatinės nugaros dalies funkcinę būklę, mažina skausmą.

Stuburo bei sąnarių mobilizaciją – specifinių judesių pagalba atpalaiduojama įtampa pažeistoje nugaros srityje, greičiau gyja po sporto ir kitų traumų atsiradę stuburo pažeidimai.

Stuburo tempimą – tempimo metu atstatomi stuburo ir sąnarių tarpusavio ryšiai, sumažinamas spaudimas tarpslanksteliniame diske, taip pat sumažinamas skausmas jo išoriniuose sluoksniuose, išilginiuose stuburo raiščiuose bei kitose jo struktūrose, gydomas nugaros nervų šaknelių uždegimas, sumažinamas nugarinio nervo spaudimas, skausmo plitimas į kojas ar rankas.

Gydomąjį masažą – jungiamojo audinio atpalaidavimo, nugaros maigymo, spaudimo, lengvo ištempimo technikomis atpalaiduojami įtempti nugaros raumenys, jungiamojo audinio ir raumenų sukibimas, didinamas stuburo mobilumas, judesių amplitudė, nuraminami susidarę trigeriniai taškai (padidinto skausmingumo sritis raumenyse, jungiamajame audinyje), mažinamas ūminis ir lėtinis apatinės nugaros skausmas.

Kineziterapiją, naudojant medicininius kamuolius, nestabilias platformas – stiprinami nugaros raumenys, koreguojama netaisyklinga laikysena, todėl mažėja su tuo susijęs nugaros skausmas.

Fizioterapiją – gydant apatinės nugaros dalies skausmą dažnai taikomi fizioterapijos metodai (TENS, FES, lazerio terapiją) skausmui bei uždegiminiams procesams sumažinti

Medikamentinis gydymas. Padeda tik trumpalaikėje perspektyvoje sumažinti simptomus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje nėra efektyvus.

Žmogaus stuburas – sudėtingas slankstelių, sąnarių, raiščių ir raumenų darinys. Jo pagrindinė funkcija – apsaugoti nugaros smegenis, padėti išlaikyti kūną vertikalioje padėtyje ir paskirstyti apkrovą nuo galvos ir liemens link dubens. Kasdien stuburui tenka patirti didelę apkrovą, todėl jis yra labai pažeidžiamas.

Statistika rodo, kad daugiau nei 60 proc. žmonių gyvenime yra susidūrę su nugaros skausmais. Nemalonų ūminį ar lėtinį skausmą gali sukelti daugybė veiksnių.